
Nejau peržvelgus senas mūsų nuotraukas, nesulaukus sms ar išgirdus dainą, kuri primena tą pirmąjį mūsų vakarą - turi kauptis ašaros akyse? Nejau meilė, tai kai visada jo pasiilgsti, lauki ir atleidi? Kai kiekvieną dieną jis tau vis tobulesnis ir gražesnis? O gal meilė, kai trokšti jį apkabinti, pabučiuoti ir išrėkti visam pasauliui, kad jis tavo? Kai nori pasisavinti jo akis ir niekam neleisti net spoksoti į jį? Ar yra kokia meilės formulė ar receptas? O gal tai liga, nuo kurios nėra vaistų? Nejau meilė turi tilpti į tuos 'rėmus'? Vienam meilė tai tiesiog susikibimas už rankų, romantiška aplinka ir vienuma dviese. Kitam tai aistros kupinos naktys, pūkinės pagalvės ir seksas. Tačiau, kad ir kokia meilė būtų - skauda vienodai. Kad ir kaip mylėtum, netylėk ir pasakyk, nes galbūt vėliau jau bus per vėlu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą