2012 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

Jis

Visi mes žinome, kiek tame pasaulyje yra žmonių ir kad visuomet įsimylime tuos, vienetus, dėl kurių galime daryti beprotiškus dalykus, tačiau, kuriems tai nė motais.
Kiekvieną dieną prasilenkiame su šimtais žmonių, tačiau galvojame apie tą vienintelį, kuris su visais savo trūkumais ir privalumais nuolatos yra mūsų mintyse. Tas, kuris yra tobulas mums. Tas, dėl kurio, nesinori susitikti su draugais, nes tikiesi jo pakvietimo.  Tas, kurio gali laukti ištisas savaites ir visada sulaukti. Ir tai tas, kurio imi ilgėtis jau vien pagalvojęs, kad laikas skirtis. Tai tas, su kuriuo norėtum eiti į pasaulio kraštą. Tas, su kuriuo norėtum dalintis savo lova ir kartu pusryčiauti. Ir nesvarbu, kad aplink sukasi dar šimtai vaikinų trokštančių jos, kaip žvėrys tykojantys aukos, jai vistiek reikia tik jo.. To, kurio prisilietimai mieliausi, kurio bučiniai saldžiausi, kurio žvilgsnis šilčiausias, kurio glėbys didžiausias, kuris kvepia skaniausiai ir kuris yra sukurtas būtent tau! Tu apsimeti, kad džiaugiesi nepažįstamųjų dėmesiu, bet paslapčiomis tu tiesiog tokšti, kad jis nusiimtu tą ledinio žmogaus kaukę ir pagaliau žiūrėtų į tave pačiu nuoširdžiausiu ir šilčiausiu žvilgsniu..
- Ouč, - skauda.. Kai gali turėti, bet kurį, tik ne jį..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą